- smardus
- smardùs, -ì adj. (4) BŽ524, NdŽ, DŽ1; Sut, Kos53 smirdintis, dvokus: Koks smardùs mėšlas! Skr. Smar̃dūs viduriai P.Aviž(Šl). Smardùs tavo smirdalas J. Į tamsų, smardų koridorių įėjo prievaizdas rš. Bitelei smardus kvapas nepatiko, prilėkė ir stačiai int veidą ištiko TS1899,6. Smardžioji smala L32. Smardžiõn kižion tavon užeit DP358.
smardù n., smar̃du BŽ524. | prk.: Lengva suėsti svetimus pinigus, smardu atduoti, t. y. sunku J. smardỹn adv.: Upė eina platyn ir smardyn prš. smar̃džiai adv., smardžiaĩ KŽ: Tai smar̃džiai užkakojo vaikas Snt. Anglys dega gerai, bet labai smardžiai A1883,209.
Dictionary of the Lithuanian Language.